Žynės paslaptis: Boaz ir Jachin
Viena iš priežasčių kodėl aš vis sugrįžtu prie Rider-Waite kaladės yra ta, kad ji pilna simbolinių reikšmių, kurios daugiau ar mažiau yra pavaizduotos ir kitose kaladėse. Rider-Waite kaladė, tuo tarpu, visko turi daugiau nei pagal jos sistemą sukurtos jaunesnės seserys. Šioje kaladėje pateikiami simboliai labai išplečia kortų reikšmes. Didesnė reikšmių dalis ne tik kad siejama su kortos etiologija, bet išsiplečia tiek, kad tiesiog savotiškai įsilieja ir atskleidžia kitų Didžiųjų Arkanų kortas.
Šis įrašas – tai tik nedidelė dalis to, ką slepia Žynės korta – raidės B ir J…
Tarp naujai kuriamų Taro kortų kaladžių vis rečiau ir rečiau matome simbolius B ir J, išraižytus ant kolonų. Kartais nebelieka ir pačių kolonų… O gaila! Žinoma, pirmoji kolonų paskirtis – tai visos struktūros, statinio atrama. Pagrindinis Žynės kortos statinys, kaip spėjama, yra legendinė Saliamono šventykla. Iš esmės tai galime nustatyti būtent iš B ir J inicialų, kurie pavaizduoti ant kiekvienos iš kolonų. B reiškia Boaz – „jame yra jėga”, o J reiškia Jachin – „Dievas tveria/kuria” – tai dviejų bronzinių ar žalvarinių kolonų, kurios saugojo įėjimą į Saliamono šventyklą vardai. Tai, kad ant kolonų pavaizduoti tik inicialai, o ne pilni vardai, visiškai atspindi pagrindinę Žynės kortos mintį: Žynė savo paslapčių neišduoda. Ji yra pradžia, o mes tik pasekėjai. Tam, kad sužinotume jos paslaptis ir slaptas žinias, išmintį, turime eiti ten, kur ji eina; turime daryti tai, ką ji daro. Turime pasiekti savo giliausią pasąmonę, perplaukti savo emocijų upę, pajusti aplinkinį pasaulį, tyrinėti tai, kas nepasiduoda konceptualizavimui ir yra nesuvokiama. Ji suvokiama kaip tai, kas gali būti išmokta ir atrasta intuicijos pagalba. Ta nuojauta, tas vidinis balsas; tas staigus ir nepaaiškinamas suvokimas, kuris kyla iš niekur. Pastatui trūksta stogo: tai tik reiškia, kad nėra lubų, nėra ribų tavo aukštesniam ryšiui su Visata. Dieviško Moteriškumo idėja.
Turbūt nesuklysiu sakydama, kad pirmoji dviejų kolonų reikšmė būtų jų dualumas. Juk ir skaičius 2 šiai kortai parinktas neatsitiktinai. Tačiau viskas ne taip jau paprasta.
Žynė niekada nieko nesupaprastina!
Tai balansas: balta ir juoda kolonos; šviesa ir tamsa, gėris ir blogis – du vienas kitą papildantys terminai, vartojami kaip amžinos kovos metaforos. Remiantis tradiciniais simboliais, nusakančiais lytį, galime spėti, kad juoda kolona – tai moteriškas pradas, tai kas nepažinta, slapta, paslaptinga, tai tas neatrastas Froido žemynas. Balta kolona priskiriama vyriškam pradui dar nuo tų laikų, kai Platonas teigė, kad protas ir mąstymas yra vyrų privilegija. Kodėl? Nes šviesa – tai intelekto ir šviesaus proto metafora, tad ir šviesi ar balta spalva yra priskirta vyriškai kolonai. Tačiau žiūrėdami į kortą iškart galime pasakyti, kad šių pirminių vyriško ir moteriško pradų skirtumai – tai tik iliuzija, Žynė nepriklauso nei vienai iš tų pusių, ji per patį vidurį. Pagrindinė mintis yra ta, kad ji ne tik stengiasi viską subalansuoti, bet sujungia į vieną ir tai, kas atrodo kaip visiškai skirtingi dalykai.
Svarbu yra suvokti, kad tai ne opozicinės ir priešingos jėgos ir ne priešingi vyriški ir moteriški principai, o greičiau, atvirkščiai – jie kartu generuoja nesuvokiamą energiją ir dinamiką. Jei užkabinsime ir Rozenkreicerių temą, tai jų poliariškumo idėja išvis buvo laikoma magiška, nes tik susijungus priešingybėms, galima peržengti visas ribas, duoti gyvybę naujam poliariškumui, bet daug aukštesniame lygyje. Jie tai vadino Sąjunga. Tai taip pat šį tą pasako mums ir apie Taro „Trejetus”: jie dažnai simbolizuoja kažko gimimą ar kažko naujo sukūrimą – tai trečiasis faktorius. Du duoda pradžią Trečiam.
Jei esate kažkiek pažįstami su Hėgelio filosofija, tai gali priminti ir tokias jo sąvokas kaip Tezė, Antitezė (priešingybė) ir galiausiai šių dviejų priešingybių susiliejimas, iš ko gimsta Sintezė. Savo knygoje Dvasios fenomenologija (1807 m) sutinkame metaforinę figūrą (ar charakterį), kuris puikiai atspindi Taro Kvailį, kuris sąmoningai tiki ir pasitiki tik savo pojūčiais, kaip vaikas. Kai vyksta šio charakterio sąmonės brendimas, jis įgauna savimonę, savo kelyje susidūria su kitais žmonėmis bei objektais, ir juos vertina kaip išorinius ir priešingybęs sau. Tačiau po truputį suvokia, kad jis klysta, kad visi šie objektai – tai taip pat dalis jo paties ir to, kaip jo protas ir mintis konstruoja aplinkinį pasaulį. Tai gi šis mažasis mūsų herojus leidžiasi į kelionę, pilną naujų ir nepatirtų nuostatų, įveikia ir peržengia šiuos „skirtumus”. Iš esmės skirtumai pasilieka, bet tampa dalimi jo paties, dalimi to, kas jis yra. Čia pasistengiau labai trumpai ir kuo paprasčiau nupasakoti tuos sudėtingus kelionės žingsnius, kad turėtumėte bent mažą supratimą apie visą ir pakankamai sudėtingą kelionę.
O dabar grįžkime kiek prie Rozenkreicerių (Hėgelis, beje, irgi buvo kažkiek jų įtakotas). Jie tikėjo, kad Sąjunga taip pat yra galima tarp objekto ir subjekto (ką puikiai iliustruoja Hėgelis). Visos priešybės – tai tik neteisingas pasaulio suvokimas. Tai apima ir tokią jungtį kaip Rojus ir Žemė, šventa ir profaniška, viduje ir išorėje – galit patys atrasti begalę tokių dvilypių opozicijų, ir visa tai Žynė apjungia savyje, tai jos paslaptis. Net nenoriu toliau plėstis, nes mielu noru įtraukčiau ir masonus su savo dvejybės ir trejybės supratimu, kuriuo dalinai buvo įtakotas ir A.E.Waite (tuo pasidalina savo knygoje Rožės Kryžiaus Brolija, 1924 m), kuris su panelės Smith pagalba sukūrė visiems puikiai žinomą Rider-Waite Tarot kaladę.
Kitose dviejose Taro kortose trečiojo gimimas yra vaizduojamas vyriškojo Jachin ir moteriškojo Boaz pradais. Skaičiumi Trys yra pažymėta Imperatorė, o Keturi – Imperatorius. Taip sumąstyta ne vien tam, kad pilnai suprastume priešybių principus, bet ir todėl, kad Žynės pamoka nebus jos pačios pravesta, ne ji mus mokys – mes patys turime pereiti visą šį kelią, kad galėtume įvertinti jos išmintį.
Na, ir paskutinis toks kaip ir kabliukas šioje visoje priešybių sąjungos teorijoje. Tai pati Žynė. Moteris negali būti Žyniu. Senose Marselio kaladėse turime tą pačią netoleruotiną temą – ji La Papesse. Neįmanoma ir neįsivaizduojama moteris Kunigė (Popė). Ar tai kada nors bus pasiekiama? Žinoma, mūsų laikais daug kas įmanoma, bet kortos buvo kurtos dar toli gražu iki mūsų… Ir būtent tai yra dar viena ir net, sakyčiau, dar įdomesnė Žynės paslaptis – ji parodo mums, kad galime atverti visą galybę kuo įvairiausių galimybių, paprastai sakant, viskas yra įmanoma. Tačiau šias galimybes turime atrasti ir sukurti savyje bei savo aplinkoje.
Palik komentarą